Laura Vaišnorė apie naktinį Vilnių atvirai
Vilnius turi ne vieną veidą. Dieną jo gyventojai skuba į darbus, mokyklas ir susitikimus, o sutemus miestas persijungia į kitą ritmą. Čia vis dar dirbama, kuriama, keliaujama, pramogaujama ir bendraujama. Tačiau naktinis gyvenimas neretai vis dar suvokiamas tik per barų, klubų ar triukšmo prizmę.
Su Vilniaus naktinio biuro direktore Laura Vaišnore kalbamės apie tai, kas mieste vyksta tada, kai dauguma jau ruošiasi miegoti, ir ką svarbu suprasti apie naktinį Vilnių.
– Laura, kaip jūsų gyvenime atsirado naktinio miesto tema?
– Pirmiausia naktinį miestą pažinau kaip lankytoja. Mane visada labai domino kultūra – parodos, koncertai, įvairūs pasirodymai, renginiai mieste. Kvietimas prisijungti prie visiškai naujos organizacijos mane iškart sudomino, nors tuo metu nebuvo aišku, ką konkrečiai ji veiks ir kokiais principais vadovausis. Pagalvojau, kad savo vadybinę ir ankstesniuose darbuose sukauptą patirtį galėčiau pritaikyti miestui, kuriame pati gyvenu. Ir, žinoma, visa tai gimė iš meilės Vilniui. Visada sakau: Vilnius yra miestas, kurio negalima nemylėti.
Dabar į naktinį miestą dažniau žiūriu profesionalo akimis. Dirbdama supratau, kad Vilniaus naktinis gyvenimas – sudėtingas ir daugiasluoksnis, apimantis daug įvairių temų, žmonių grupių ir interesų. Čia susikerta verslo, gyventojų, savivaldybės, turistų ir kitų grupių interesai. Dabar jį vertinu reikliau – ne vien pagal gerą programą, bet ir pagal tai, kaip jame jaučiasi įvairūs žmonės.
– Vilniaus naktinis biuras dar gana jaunas. Kokia jo pagrindinė misija?
– Naktinis biuras atsirado 2023 metų vasarą, o aš prie jo prisijungiau beveik nuo pat pradžių ir galiu teigti, kad jau tikrai nemažai nuveikėme. Plačiąja prasme mūsų misija – kurti naktinės ekonomikos politiką ir ją įgyvendinti. Patys rengiame strategijas ir kitus dokumentus, teikiame pasiūlymus keisti Vilniuje taikomas taisykles ar priimti kitus sprendimus, o paskui dalyvaujame juos įgyvendinant. Kitaip tariant, ne tik siūlome idėjas, bet ir stengiamės, kad jos veiktų praktiškai.
Vienas mūsų darbo pavyzdžių – naktinio gyvenimo principai. Juos kūrėme remdamiesi gerąja patirtimi, daug bendradarbiavome ir konsultavomės su Bristolio naktinio gyvenimo ekspertais, spręsdami, kaip tuos principus pritaikyti Vilniuje. Dabar juos galima pamatyti plakatuose baruose, klubuose ir viešosiose erdvėse. Jais siekiame didinti sąmoningumą ir saugumą naktiniame gyvenime.
– Kas apskritai yra naktinė ekonomika?
– Tai visos kultūrinės, socialinės ir ekonominės veiklos, vykstančios nuo šešių vakaro iki šešių ryto. Tai ne tik barai ar klubai. Čia patenka renginiai, naktinės pamainos, greitoji pagalba, viešasis transportas, logistika, taksi, turizmas, viešbučiai, restoranai, gamyba, policija ir daugybė kitų veiklų. Iš esmės daug kas, kas veikia dieną, viena ar kita forma veikia ir naktį.
Mums labai svarbu naktinio gyvenimo nedemonizuoti. Naktį dirbantys ar mieste laiką leidžiantys žmonės nėra kažkoks atskiras pasaulis. Jie augina vaikus, turi draugų, eina į darbą ir grįžta iš jo, gyvena tokį patį gyvenimą kaip visi kiti – tik dalis jų kasdienybės vyksta tamsiuoju paros metu. Naktinės veiklos ir verslai – ne tik svarbi miesto ekonomikos dalis: jie taip pat suteikia mieste laiką leidžiantiems žmonėms įvairių kultūrinių ir socialinių patirčių.
– Vienas ryškesnių jūsų projektų – dainyklos. Kokia jo idėja?
– Vienas pirmųjų mūsų tikslų buvo siekti, kad Vilnius neprarastų savo gyvos ir įvairios kultūros – kad vertintume tai, ką jau turime, ir sudarytume sąlygas kultūrai mieste toliau kurtis ir augti. Barai ir klubai yra svarbi šios kultūros dalis – juose vyksta pasirodymai, gimsta naujos iniciatyvos ir susitinka kūrėjai bei auditorijos. Taip atsirado dainyklų projektas. Jį kūrėme nuo pradžių: nuo pačios idėjos ir reikalavimų iki to, ko reikia, kad projektas sėkmingai veiktų.
Šiais metais turime 23 dainyklas – 23 erdves, įsipareigojusias per metus surengti ne mažiau kaip 40 renginių vilniečiams ir miesto svečiams. Ir dainykla nėra skirta vien dainavimui. Tai gali būti koncertas, performansas, teatrinis pasirodymas, poezijos skaitymai ar bet koks kitas gyvas pasirodymas. Kai kurie renginiai mokami, kiti nemokami, todėl žmogus gali rinktis.
Man atrodo, čia vyksta labai gražūs mainai tarp miesto ir verslo. Vilnius pripažįsta dainyklas miesto kultūros dalimi ir padeda joms šį vaidmenį stiprinti. Savivaldybės parama leidžia šioms vietoms kurti daugiau kultūrinio turinio ir prisideda prie įvairesnio miesto gyvenimo vilniečiams bei miesto svečiams. Labai svarbi grandis yra ir atlikėjai. Tokios nepriklausomos vietos jiems atveria sceną, čia neretai vyksta vieni pirmųjų jų pasirodymų ir pirmieji tikri susitikimai su klausytojais. Kiekvienas turi kažkur pradėti – ir žinome, kad nuo tokių mažesnių scenų atlikėjai vėliau keliauja ir į arenas.
– Kas yra naktinio Vilniaus žmonės? Ar tai daugiausia jaunimas?
– 2024 metais atliktoje apklausoje matėme, kad naktinėse veiklose dažniausiai dalyvauja žmonės iki 29 metų, tačiau ši auditorija yra labai įvairi. Reikia prisiminti, kad naktinę ekonomiką skaičiuojame nuo šešių vakaro, taigi į šį laikotarpį patenka ir vakaro valandos. Mieste tuo metu būna nepilnamečių, paauglių, jaunimo, studentų, turistų, vyresnių žmonių. Labai daug priklauso nuo vietos ir programos. Vienur auditorija jaunesnė, kitur visai kitokia. Būtent pasiūlos įvairovė leidžia kiekvienam rinktis pagal savo skonį.
– Ar jau galite pasakyti, kokio dydžio yra Vilniaus naktinė ekonomika?
– Norime tai suskaičiuoti daug tiksliau – kiek šis sektorius sukuria pajamų, kiek jame dirba žmonių, kiek sumokama mokesčių. Tačiau darbas su duomenimis reikalauja daug laiko, nes jie fragmentuoti, ne visus galima lengvai sujungti ar išfiltruoti.
2025 metų duomenimis, jau suskaičiavome dalį naktinėje ekonomikoje veikiančių vietų: Vilniuje veikė 209 barai, 15 gyvos muzikos klubų, 29 naktiniai klubai, 508 restoranai, 257 kavinės, 185 greitojo maisto restoranai ir užkandinės, 22 teatrai ir 9 kino teatrai. Tai vienas projektų, prie kurių aktyviai dirbame, ir tikiuosi, kad vėliau galėsime daug tiksliau pasakyti, kiek vertės naktinė ekonomika sukuria miestui.
– Kokie naktinio gyvenimo iššūkiai Vilniuje ir kituose miestuose kartojasi dažniausiai?
– Bendraudami su kitų šalių naktiniais merais ir naktiniais biurais matome, kad iššūkiai labai panašūs. Visiems svarbu palaikyti kultūros sektorių ir pasilinksminimo vietas, kurios ypač po pandemijos susidūrė su finansiniais sunkumais. Keičiasi ir vartojimo įpročiai – iš barų bei klubų girdime, kad žmonės šiandien vartoja mažiau alkoholio, todėl verslui tenka ieškoti naujų formatų, kad jis išliktų tvarus. Visame pasaulyje taip pat aktualūs triukšmo konfliktai tarp gyventojų ir šalia esančių barų, klubų ar renginių vietų. Ir, žinoma, vienas svarbiausių klausimų – naktinio gyvenimo saugumas.
Įdomu tai, kad pradžioje mes daug mokėmės iš kitų miestų, o dabar ir kiti kreipiasi į mus. Vykstame į tarptautines konferencijas, pasakojame apie Vilniuje taikomas priemones ir problemų sprendimo būdus.
– Kuo Vilniaus naktinis gyvenimas išsiskiria?
– Vienas didžiausių Vilniaus privalumų – miesto ir jo naktinio gyvenimo įvairovė: kiekvienas gali atrasti veiklų ir erdvių, kurios įdomios būtent jam. Vilnius geografiškai gana mažas, ir tai yra didelis privalumas. Per vieną vakarą gali nueiti į kiną, susitikti su draugais, užsukti į dainyklą, paklausyti koncerto, pasivaikščioti prie upės ar parke, vėliau eiti į klubą ir naktiniu autobusu grįžti namo. Per vieną naktį gali patirti labai daug skirtingų dalykų, o tarp vietų nereikia keliauti labai toli.
– Daug kalbate apie saugumą. Kaip jį bandote didinti praktiškai?
– Vienas svarbiausių mūsų pasiekimų – saugumo memorandumas, kurį pasirašė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus naktinis biuras ir pasilinksminimo vietos. Šiuo metu prie memorandumo yra prisijungusios 44 vietos. Man tai labai gražus pavyzdys, kai verslas, savivaldybė ir mes galime susėsti prie vieno stalo ir susitarti, kaip visi kartu galime prisidėti prie saugesnės nakties.
Barų ir klubų darbuotojams organizuojame mokymus skirtingomis temomis – apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir žalos mažinimą, pirmąją pagalbą, psichikos sveikatą naktimis dirbantiems žmonėms, seksualinio smurto prevenciją. Planuojame mokymus ir apsaugos darbuotojams. Mūsų tikslas – kad personalas ne tik aptarnautų žmogų, bet ir pastebėtų, kada jam reikia pagalbos, žinotų, kaip reaguoti. Vietos, kurios aktyviai įgyvendina memorandumo nuostatas, gauna ženklelį „Čia – saugiau“, kurį iškabina savo erdvėse. Šis ženklelis reiškia, kad naktinio gyvenimo vieta investuoja į saugumą, o jos personalas turi daugiau žinių, yra apmokytas ir pasirengęs reaguoti į nepageidaujamas situacijas – apsvaiginimo, seksualinio smurto ir kitus atvejus.
– Minėjote ir apsvaiginimo prevencijos priemones. Ką jau esate padarę?
– Pamatę, kad viešojoje erdvėje kalbama apie galimus apsvaiginimo atvejus, išleidome specialius gėrimų dangtelius. Jais žmogus gali uždengti savo taurę ar bokalą ir taip sumažinti riziką, kad kitas asmuo į gėrimą įpiltų ar įbertų nepageidaujamų medžiagų. Kai kurie barai vėliau pradėjo tokius dangtelius užsisakyti ir gaminti savo iniciatyva. Tai viena praktiškų prevencijos priemonių.
Dar viena iniciatyva – „Angel Shot“. Tai pagalbos prašymas, kurį gali panaudoti bet kuris žmogus, nesvarbu, mergina ar vaikinas, jei jaučiasi nesaugiai, susiduria su priekabiavimu ar kita nemalonia situacija. Paprašius „Angel Shot“, barmenas supranta, kad žmogui reikia pagalbos, ir veikia pagal sutartą reagavimo tvarką: gali palydėti į saugesnę vietą, stebėti situaciją, prireikus iškviesti greitąją pagalbą ar policiją. Informacija apie šį pagalbos prašymą kabinama pačiose pasilinksminimo vietose, kartais ir barų ar klubų tualetuose, kad lankytojai jį žinotų ir prireikus galėtų juo pasinaudoti.
– Ar barai ir klubai iš tiesų yra tos vietos, kuriose naktį nesaugiausia?
– Tokios apklausos, kuri parodytų konkrečias nesaugiausias vietas, nesame darę. Ir man svarbu pabrėžti, kad naktinis sektorius dažnai pernelyg demonizuojamas. Nepageidaujamų situacijų – priekabiavimo, muštynių, apsvaiginimo atvejų – gali pasitaikyti ne tik baruose ir klubuose. Tai gali nutikti bet kur, net tarp pažįstamų ar draugų, namuose. Todėl nereikėtų galvoti: klube saugausi, o kitur jau ne. Budriems reikia būti visur.
– Kokius svarbiausius saugaus vakaro principus norėtumėte priminti žmonėms?
– Pirmas ir labai svarbus – nebijoti kreiptis pagalbos. Kartais žmogus delsia, nes bijo policijos ar nenori prisipažinti, ką vartojo, tačiau ir policijos pareigūnai, ir medicinos darbuotojai visų pirma siekia padėti žmogui. Mes visada sakome: gyvybė yra pirmoje vietoje. Kuo tiksliau pasakysite, kas nutiko, tuo veiksmingesnė bus pagalba. Nelaukite, kol bus per vėlu. Skatinu kalbėtis apie šį principą ir su savo vaikais bei paaugliais.
Kitas principas – sutikimas. Sakome, kad „ne“ reiškia „ne“, o dar aiškiau – tik „taip“ reiškia „taip“. Tik aiškiai išreikštas žmogaus sutikimas reiškia, kad jis nori būti toje kompanijoje, tęsti pokalbį ar santykį. Tai yra riba, kurią privalome gerbti.
Taip pat svarbu vakarėlio metu daryti pertraukas ir gerti vandens. „Dainyklos“ privalo lankytojams suteikti nemokamo vandens. Vanduo – svarbi prevencinė priemonė, padedanti gerai leisti laiką ir saugoti savo sveikatą.
Labai svarbi ir pagarba vieni kitiems – be diskriminacijos ar ksenofobijos.
Ir dar turime principą: kartu į miestą – kartu namo. Jei išėjome su draugais, pasirūpinkime vieni kitais ir grįždami: palydėkime, iškvieskime taksi, įsitikinkime, kad žmogus saugiai grįžo namo. Būdami šalia galime padėti išvengti nenumatytų situacijų, o prireikus – iškviesti pagalbą.
– Ar keičiasi pats žmonių požiūris į tai, ką veikti vakare ir naktį? Ar naktiniame gyvenime atsiranda daugiau vietos tiems, kurie nori leisti laiką blaiviai?
– Oficialaus tyrimo, kuris rodytų, kad alkoholio vartojama mažiau, mes neturime, todėl statistikos nepateiksiu. Tačiau iš pačių barų ir klubų girdime, kad vartojimo įpročiai keičiasi. Nebeužtenka pasiūlyti tik bokalą alaus ir kėdę prie baro. Reikia galvoti apie kultūrinę programą, kitokias pramogas, naujus formatus ir auditorijas. Pastebime, kad plečiasi nealkoholinių gėrimų pasiūla ir atsiranda įvairesnių nealkoholinių kokteilių.
Gal tai susiję ir su sveikesnio gyvenimo būdo tendencijomis. Yra žmonių, kurie anksčiau naktį būtų ėję į klubą, o dabar renkasi visą parą veikiantį sporto klubą. Pats naktinis gyvenimas keičiasi, jo formų daugėja.
– Triukšmas – viena seniausių naktinio miesto konfliktų temų. Kaip derinate gyventojų ir verslo interesus?
– Su šia problema susiduria daugybė Europos ir pasaulio miestų. Viena mūsų misijų – ieškoti būdų, kaip spręsti tokius konfliktus. Vienas pagrindinių būdų yra mediacija. Pirmiausia patys įvertiname situaciją: kalbamės su barais, vertiname garso izoliaciją ir veiklos pobūdį, atskirai kalbamės su gyventojais. Jei reikia, kviečiame profesionalų mediatorių, susodiname abi puses prie vieno stalo ir ieškome konkrečių sprendimų.
Sprendimai visada labai individualūs. Pavyzdžiui, keliuose baruose inicijavome dvigubų durų įrengimą, kad į gatvę sklistų mažiau triukšmo. Kitais atvejais žiūrime, kur pastatyta garso įranga, ar galima pakeisti rūkymo vietą, pavežėjų privažiavimo vietą. Kabiname ir priminimus lankytojams netriukšmauti, nes šalia gyvena kaimynai. Kalbamės su apsaugos darbuotojais, viešosios tvarkos specialistais, policija, o probleminėse vietose prašome aktyvesnio patruliavimo. Sprendimų būna įvairių – nuo akustinių iki organizacinių, tačiau svarbiausia priemonė yra pokalbis. Tikime, kad per dialogą galima daug pasiekti.
– Ko naktiniam Vilniui vis dar trūksta?
– Vienas dalykų – naktinis transportas. Labai džiaugiamės, kad Vilnius jau turi devynis naktinius transporto maršrutus, kurie savaitgaliais per metus perveža net 120 000 keleivių. Visgi žvelgiant į ateitį norėtųsi, kad naktiniai autobusai kursuotų visą savaitę. Juk žmonės dirba pamainomis, slenkančiais grafikais, todėl jiems reikia patogiai ne tik atvykti į miestą, bet ir iš jo grįžti.
Labai svarbus prioritetas – naktinį Vilnių padaryti prieinamesnį žmonėms su negalia. Apie tai dar turime daug galvoti visi – ir miestas, ir barai, ir klubai. Naktinis miestas turi būti prieinamas visiems.
Kalbant apie kultūrą, norėtųsi dar didesnio kultūros sektoriaus palaikymo. Reikia kalbėti apie kūrėjų ir atlikėjų atlygį, kūrybinių industrijų gyvybingumą. Juk būtent šie žmonės savo pasirodymais ir veiklomis formuoja didelę dalį miesto kultūrinio gyvenimo.
– Ką naktinis gyvenimas, jūsų akimis, pasako apie patį Vilnių?
– Kad Vilnius yra labai gyvybingas. Turime labai įvairios pasiūlos – dainyklas, džiazo ir bliuzo klubus, teatrą, kiną, elektroninės muzikos klubus, parodas ir miesto festivalius. Kai yra pasiūlos, žmonės eina į miestą, dalyvauja – ir tada miestas yra gyvas. Keliaudami į kitus miestus patys norime matyti ne tuščias, o gyvas gatves. Naktinis sektorius tai ir daro – kuria miesto gyvybę, siūlydamas pramogas ir veiklas.
Mano vertinimu, Vilnius yra ir gana saugus, palyginti su kitais Europos miestais. Žinoma, šimtaprocentinio saugumo nėra niekur. Bet čia yra įdomus paradoksas: gali atrodyti, kad tuščia gatvė yra saugi, tačiau dažnai jautiesi saugiau ten, kur yra žmonių. Kai aplink yra žmonių, žinai, kad kažkas mato ir prireikus galėtų padėti. Naktį neveikiantis, negyvybingas miestas nėra saugesnis.
– O kokia jūsų pačios įsimintiniausia Vilniaus naktis?
– Viena įsimintiniausių man buvo pirmoji mūsų surengta „Vilniaus naktų“ programa, kai keturis klubus sujungėme į vieną naktinį maršrutą ir į juos buvo galima patekti su vienu bilietu. Mane labai džiugino, kad keturi labai skirtingi klubai, skirtingos auditorijos ir skirtinga muzika tą naktį tapo viena bendra patirtimi. Galėjai keliauti iš vienos vietos į kitą, sutikti skirtingus žmones, klausytis skirtingos muzikos. Ta įvairovė suteikė daug džiaugsmo ir žadino smalsumą.
Susidomėjimas buvo toks didelis, kad teko stabdyti prekybą bilietais, prie klubų nusidriekė eilės. „Vilniaus naktyse“ dalyvavo daugiau kaip 2 500 žmonių keturiuose klubuose. Pirmoji jungtinė klubų naktis jau tapo istorija, o nemažam būriui lankytojų – ir pirmąja klubine patirtimi gyvenime. Mes matome didžiulį poreikį šią iniciatyvą tęsti, nes žmonės nori atrasti klubinę kultūrą, o mes norime ją palaikyti – tai tokia pat svarbi kultūros dalis, kurioje veikia kūrėjai, atlikėjai, prodiuseriai ir renginių erdvės. Tikimės, kad šį renginį, kuris sulaukė milžiniško susidomėjimo ir jau spėjo sulaukti Europos elektroninės muzikos spaudos dėmesio, pavyks paversti gražia tradicija.
Agnieta JONIKIENĖ
***
Praėjusiais metais Vilniuje veikiančiose dainyklose surengta 1 tūkst. 360 renginių, kuriuose pasirodė 387 grupės ir 692 solo atlikėjai, 88 proc. visų pasirodžiusiųjų sudarė Lietuvos kūrėjai.
„Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kad dainyklos Vilniuje nėra paraštėse veikiantis kultūros reiškinys. Tai gyvybiškai svarbi miesto muzikos ir naktinės kultūros ekosistemos dalis – vietos, kuriose auga talentai ir buriasi bendruomenės. Dainyklos padeda išlaikyti Vilnių gyvą, atvirą ir kūrybišką“, – teigia Vilniaus naktinio biuro direktorė Laura Vaišnorė.
„Vilnius – itin gyvas miestas, kuriame tiek daug visko vyksta! Turime festivalių, mugių, meno, edukacinių ir kitų renginių, daug nemokamų veiklų, savaitgalio naktimis veikiantį viešąjį transportą. Miestas tikrai daug daro, kad būtų ką veikti ir dieną, ir vakare. Atrodo, Vilnius nori, kad jo gyventojai būtų patenkinti. Reikia tik norėti išeiti“, – vilniečius įkvėpia L. Vaišnorė.
Vilniaus naktiniame gyvenime atsirado naujas ženklas, padėsiantis atpažinti vietas, kurios nuosekliai diegia lankytojų saugumui skirtas priemones. Pirmieji „Čia – saugiau“ ženklai įteikti 2025 m. pasirašyto saugumo memorandumo nuostatas aktyviai įgyvendinančioms sostinės pasilinksminimo vietoms. Šiais metais prie memorandumo prisijungė dar 16 vietų, o bendras jį pasirašiusių vietų skaičius išaugo iki 42.
„Čia – saugiau“ ženklas nėra garantija, kad pažymėtoje erdvėje niekada neįvyks incidentas. Jo paskirtis – parodyti, kad vieta yra pasirengusi mažinti rizikas, užkirsti kelią incidentams ir tinkamai reaguoti, kai žmogui prireikia pagalbos.