Požeminėje perėjoje Grigiškėse – 43 metrų meno kūrinys
Grigiškėse pristatytas urbanistinis-meninis projektas „Dažai & dažniai“. Magistralės perpus padalytą miestą jungianti požeminė pėsčiųjų perėja prie Vokės tilto papuošta šiuolaikinio gatvės meno kūriniu. Atidarymo metu vyko muzikinė programa ir diskoteka požeminėje perėjoje.
Projekto vizualinę idėją ir piešinius sukūrė menininkas Linas Kaziulionis, Grigiškėse jau įgyvendinęs kitų gatvės meno kūrinių. Projekto rengėjų teigimu, siekta kasdienę perėją paversti erdve, pasakojančia Grigiškių istoriją ir atspindinčia vietos tapatybę.
„Gera matyti, kaip Grigiškės po truputį tampa savotiška atvira meno galerija, kurioje kūrinius galima sutikti tiesiog einant savo kasdieniu maršrutu. Projekte „Dažai & dažniai“ kūriau 43 metrų ilgio sieną požeminėje perėjoje, kurioje piešiniais pasakojama Grigiškių istorija. Į vieną kūrinį čia sudėti miestui būdingi objektai, žmonės ir kasdienio gyvenimo motyvai. Piešinyje galima atpažinti Grigiškių kultūros centrą, seniūnijos pastatą, bažnyčią, miesto gyventojus ar net autobusą, važiuojantį į Vilnių.
Vienas įdomiausių dalykų buvo stebėti žmonių reakcijas kūriniui dar tik atsirandant. Pradžioje, kai ant sienos buvo matomas tik fonas, praeiviai klausdavo, kas čia bus, ar apskritai čia atsiras piešinys. Vėliau, pradėjus ryškėti linijoms ir pažįstamiems objektams, reakcijos visiškai pasikeitė.
Buvo gera girdėti: „O, geras, matau šitą!“, ar stebėti, kaip žmonės eidami pradeda ieškoti, ką dar atpažins. Man atrodo, būtent tada ir supranti, kad viešasis menas veikia, kai nomadikas ne tik praeina pro piešinį, bet trumpam sustoja, atpažįsta savo miestą, parodo kažkam kitam ar tiesiog nusišypso“, – kūrybinio proceso užkulisiais dalijasi L. Kaziulionis.
Projekto rengėjai teigia siekę parodyti, kad miesto infrastruktūra gali būti naudojama ir kultūrinei bei bendruomeninei veiklai. Pavadinime „Dažai & dažniai“ siejami vizualiojo meno ir muzikos elementai.
„Projektas „Dažai & dažniai“ gimė iš labai paprasto, tačiau kasdien lydėjusio pastebėjimo. Pro Grigiškių kultūros centro langus matomas Grigiškių akvedukas – išskirtinis inžinerinio paveldo objektas, įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Norėjosi atkreipti dėmesį į šį unikalų objektą ir parodyti, kad tai nėra tiesiog seni griuvėsiai, o svarbi Grigiškių tapatybės dalis.
Plėtojant idėją supratome, kad galime papasakoti kur kas platesnę istoriją. Norėjome, kad požeminė perėja taptų ne tik meno kūriniu, bet ir savotišku miesto pasakojimu, kuriame kiekvienas grigiškietis galėtų atpažinti sau artimą vietą, prisiminimą ar istoriją. Šis projektas taip pat yra bendruomenės telkimo iniciatyva.
Tikime, kad viešasis menas kuria emocinį ryšį su aplinka – kai erdvė tampa estetiška, prasminga ir pasakoja vietos istoriją, žmonės ją ima labiau vertinti bei saugoti. Kaip ir daugelis požeminių perėjų, ši vieta anksčiau nuolat susidurdavo su nelegaliais užrašais. Tikimės, kad įgyvendintas kūrinys taps savotiška prevencine priemone – skatins bendruomenę didžiuotis šia erdve, rūpintis ja ir prisidės prie pagarbesnio požiūrio į viešąsias miesto vietas.
Mums svarbiausia, kad ši transformacija pakeistų ne tik perėjos vaizdą, bet ir žmonių santykį su savo miestu. Norime, kad Grigiškės būtų matomos kaip vieta, turinti savitą istoriją, kultūrą ir identitetą, o viešosios erdvės taptų ne tik praėjimo vietomis, bet ir erdvėmis, kurios įkvepia pažinti, sustoti ir didžiuotis savo miestu“, – sako idėjos autorė, Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių kultūros centro Kultūros projektų vadovė Sandra Machrova.
Atidarymo renginio metu požeminėje perėjoje surengta diskoteka su DJ Sauben.