Šiaurės miestelio bendruomenės skundą dėl „Banginio“ teritorijos nagrinės prokuratūra

Šiaurės miestelio gyventojai toliau siekia, kad būtų įvertintos „Banginio“ teritorijos konversijos aplinkybės.
Generalinė prokuratūra pradėjo nagrinėti bendruomenės skundą po to, kai Vilniaus apygardos prokurorai
atsisakė ginti viešąjį interesą dėl planuojamos prekybos centro „Banginis“ teritorijos konversijos. Žmonės
reikalauja išsiaiškinti, kaip beveik 6 hektarai valstybinės žemės atsidūrė privačiose rankose be aukciono.

„Patvirtiname, kad skundas yra gautas Generalinėje prokuratūroje ir šiuo metu nagrinėjamas Viešojo intereso
gynimo skyriuje“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Prašymą ištirti sandorį P. Lukšio gatvėje savo parašais jau parėmė daugiau nei 300 vietos gyventojų.
Bendruomenei atstovaujanti seniūnaitė Laima Savanevičienė reiškia nerimą dėl intensyvios rajono plėtros:
„Šiaurės miestelyje dar 2005 metais buvo konstatuota architektūros studijos, kad trūksta želdynų ir ugdymo
įstaigų. Ir mes patys dabar, bendruomenė, tą puikiai matom, kadangi jeigu dar plėstųsi, nes per visus projektus,
kiek yra dabar pradėtų ir planuojamų paskelbtų, – 6 tūkst. naujų butų Šiaurės miestelyje. Nė vienos naujos
mokyklos, jokios poliklinikos, želdynų trūkumas“, – BNS sakė miestelio seniūnaitė Laima Savanevičienė.

Prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė
„Baltic Shopping Centers“ ketina iškelti „Banginį“ kitur, o atsilaisvinusioje erdvėje pastatyti septynių aukštų
daugiabučius su maždaug 1,4 tūkst. butų ir komercinėmis patalpomis.

Gyventojams daugiausia klausimų kelia ne tik būsimos statybos, bet ir žemės pardavimo aplinkybės bei kaina –
13,164 mln. eurų. Skunde prašoma įvertinti, ar valstybei nebuvo padaryta žala ir kodėl sklypas nebuvo
išsaugotas visuomenės reikmėms.

„Labiausiai tikimės, kad bent dalį, jeigu ne visą sklypo teritoriją būtų galima panaudoti visuomenės poreikiams,
ypač reikalingai mokyklai, ugdymo įstaigai rajone. Tai čia yra geriausia, ko mes tikimės. Kitu variantu tikimės
bent jau bendruomenei palankaus projekto, nes dabar koks jis yra pristatomas, tai yra žiaurus tankinimas,
neatitinkantis visiškai perimetrinis užstatymas, kuris irgi toli gražu nedera su mūsų esamu rajonu“, – sakė L.
Savanevičienė.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad viskas vyko pagal galiojančias taisykles. Anot tarnybos, pernai
kovą bendrovė paprašė leisti įsigyti žemę šalia jos valdomų pastatų, o Vyriausybės tvarka leidžia tokius sklypus
parduoti be aukciono. NŽT patikrino, kad pastatai naudojami pagal paskirtį, ir 2025-ųjų rugsėjį pardavė 5,9
hektaro sklypą minėtam plėtotojui už 13,164 mln. eurų.

Projekto architektai teritorijos pokyčius vertina kitaip. Studijos „Aketuri“ architektai teigia, kad šiandien
„Banginio“ teritorija yra tikra asfalto dykynė, vasarą sukurianti „karščio salos“ efektą. Pagal projektą teritorijoje
numatomas žalesnis, šeimoms pritaikytas kvartalas, kuriame želdynų plotas išaugs nuo 2 proc. iki 30 proc., bus
įrengta trigubai daugiau automobilių stovėjimo vietų (apie 2100), o rampos ir krovos zonos pasislėps po žeme.

Architektė Milda Rekevičienė teigia, kad teritorija išliks gyvybinga:
„Ši teritorija yra tarsi komercinė dykynė, kurioje vienintelis dalykas, ką galima veikti, yra pirkti. Sumanėme
pasiūlyti funkcijų įvairovę. Ir nors pusę visų pastatų vis dar sudarys prekybai skirtos patalpos, tačiau jų bus
įvairių – kepyklėlių, kavinių, restoranų, kirpyklų, didelis food-court stiliaus maisto kiemas. Siekiama, kad išliktų
ir esama namų ūkio bei statybos prekių segmento parduotuvė, taip pat ir maisto prekių krautuvė“, – pranešime
sakė architektė Milda Rekevičienė.

Kvartale suprojektuota apie tūkstantis butų, skirtų jaunoms šeimoms. Architektas Lukas Rekevičius pastebi:
„Vidutinis statistinis namų ūkio dydis Vilniuje yra apie 2,1 žmogaus, tačiau šiame projekte keliame sau ambiciją
šią statistiką pagerinti. Taip mėginsime sukurti aplinką, kurioje šeimos renkasi pasilikti ilgam“, – sakė L.
Rekevičius.

Taip pat numatyta, kad kvartale atsiras vietos ir ugdymo įstaigai:
„Planuojama, kad duris čia galėtų atverti ir vaikų darželis ar mokykla – aktyviai kalbamasi su galimais šių veiklų
operatoriais“, – aiškina kvartalo architektas.

Istorines Vilniaus gatveles atkurti planuojantys architektai planuoja sukurti žalesnę viešąją erdvę:
„Transformuojant šią teritoriją remiamasi ir istoriniais Vilniaus žemėlapiais – jų pagrindu čia bus atkuriamas
senųjų gatvelių tinklas. Pagrindine ašimi taps dabar sunykusi Galvydžio gatvės atkarpa, o į ją įsikirs dabartinės
V. Nagevičiaus gatvės tąsa – taip pat kažkada sunaikintas istorinis traktas. Atkurtų gatvelių sankirtoje numatoma
kvartalo širdis – skveras, kuris tarsi ašis jungs skirtingas teritorijos dalis ir kurs gyvą miesto erdvę“, – teigė
architektai.

„Kvartale augs ne tik dekoratyviniai krūmai – jame pasodinsime daug pavėsį galinčių teikti medžių, taip pat
mėginsime persodinti ir taip išsaugoti dabar čia augančius medelius, todėl šios miesto dalies bendruomenė, ypač
šeimos su vaikais, turės daugiau galimybių nei iki šiol leisti laiką lauke“, – sakė L. Rekevičius.

Šią konversiją planuoja įgyvendinti A. Rakausko valdoma „Harmony Holding Company“. Projektas toliau bus
svarstomas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros komiteto posėdyje.