Antroji pensijų pakopa: pasitraukimo banga nuslūgo vienuolika kartų, fondų grąža viršija 10 procentų

Lietuvoje toliau rimsta pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos banga. Šalies investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, po trečiojo šių metų ketvirčio kaupti ateičiai pasirinko apie 730 tūkst. gyventojų. Prašymų nutraukti kaupimą skaičius liepos–rugsėjo mėnesiais buvo beveik vienuolika kartų mažesnis nei metų pradžioje.
Tuo pat metu pensijų fonduose sukauptas turtas toliau augo. Vidutinė svertinė pensijų fondų grąža nuo metų pradžios pasiekė 10,2 proc., o fondai gyventojams uždirbo 542 mln. eurų investicinės grąžos. Tai rodo, kad baimės dėl sistemos pokyčių slūgsta, o stabilūs rezultatai skatina gyventojus nuosekliau rūpintis savo būsima senatve.
Pasitraukimo banga išsėmė jėgas
Trečiąjį šių metų ketvirtį pasinaudoti numatytu pasitraukimo laikotarpiu ir nutraukti kaupimą nusprendė tik 3,4 proc. gyventojų (skaičiuojant nuo metų pradžioje kaupti pradėjusių asmenų skaičiaus). Šis rodiklis yra 2,2 karto mažesnis nei antrąjį ketvirtį ir beveik 11 kartų mažesnis nei metų pradžioje. Iš viso nuo reformos pradžios sprendimą pasitraukti priėmė 46 proc. antrosios pakopos dalyvių.
Bendras antrosios pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas po trečiojo ketvirčio pasiekė 5,3 mlrd. eurų.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad gyventojai pamažu grįžta prie nuoseklaus kaupimo:
„Didžiausią sprendimų pasitraukti bangą matėme metų pradžioje – vėlesniais mėnesiais ji nuosekliai slūgo. Kartu matome, kad gyventojai ne tik tęsia kaupimą, bet ir jį atnaujina ar pradeda – šiemet, iki spalio 15 d., sudaryta apie 38 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Šiuo metu II pakopoje kaupia apie 730 tūkst. dalyvių, kurie šiandien investuoja į didesnį finansinį savarankiškumą senatvėje“.
Investicinė grąža kompensavo asmenines įmokas
Trečiąjį ketvirtį dalis gyventojų pasinaudojo galimybe pasiimti sukauptas lėšas anksčiau laiko. Dėl sunkios ligos sukauptas lėšas atsiėmė 851 gyventojas (apie 0,1 proc. dalyvių), o 4,3 tūkst. asmenų (apie 0,3 proc.) tai padarė likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Dar 2,7 tūkst. dalyvių pasirinko atsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos, o likusią dalį paliko augti fonduose.
Iš viso per specialų laikotarpį kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. dalyvių. Vienam tokiam gyventojui vidutiniškai teko per 10,1 tūkst. eurų sukauptų lėšų. Iš šios sumos 2,8 tūkst. eurų buvo pervesti į „Sodrą“ ir virto papildomais pensijų apskaitos vienetais, o likusius 7,4 tūkst. eurų tiesiogiai gavo pats dalyvis. Didžiąją pastarosios sumos dalį (4,2 tūkst. eurų) sudarė fondų uždirbta investicinė grąža, o 3,2 tūkst. eurų – asmeninės gyventojo įmokos.
LIPFA vadovas pabrėžia, kad ilgalaikis investavimas atperka asmenines pastangas:
„Kokią sukauptos sumos dalį sudaro investicijų grąža, aiškiai parodo ilgalaikio kaupimo efektą. Visais šių metų ketvirčiais daliai kaupimą nutraukusių gyventojų išmokėta suma daugiau nei dvigubai viršijo jų pačių įmokas. Investavimo naudą atskleidžia ir ilgesnio laikotarpio pensijų fondų rezultatai: nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 111,5 proc. grąžą, o kai kurių akcijų fondų augimas siekė ir daugiau nei 135,3 proc.“
Atotrūkis tarp algos ir pensijos skatina ieškoti alternatyvų
Nors valstybės mokamos pensijos šalyje nuosekliai auga, skirtumas tarp gaunamų senatvės išmokų ir realaus darbo užmokesčio išlieka didelis. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugpjūtį vidutinė senatvės pensija šalyje siekė apie 747 eurus, kai tuo tarpu vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė beveik 1,6 tūkst. eurų. Vidutinė valstybinė pensija šiandien prilygsta maždaug 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ 2025 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria apie 39 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia apie 16 proc.
Skaičiuojama, kad gyventojas, uždirbęs vidutinį šalies atlyginimą ir nuosekliai kaupęs antrojoje pakopoje nuo pat jos pradžios 2004 metais, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų. Sulaukus pensinio amžiaus, ši suma leistų kas mėnesį papildomai gauti mažiausiai po 94 eurus.
Demografinė realybė ir užsienio šalių patirtis
Didžiausius iššūkius šalies pensijų sistemai ateityje kels nenumaldomas visuomenės senėjimas. Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad iki 2050 metų 63 metų ir vyresni žmonės sudarys trečdalį šalies visuomenės – jų dalis išaugs nuo 23 iki 34 proc. Tuo pat metu darbingo amžiaus gyventojų dalis susitrauks nuo 55 iki 51 proc.
LIPFA vadovas V. Rūkas pabrėžia, kad valstybinės sistemos vienašališkai nebepakaks:
„Šie skaičiai rodo, kad ateityje mažėjančiai dirbančiųjų daliai tegaus užtikrinti pajamas vis didesniam pensinio amžiaus gyventojų skaičiui. Todėl vien valstybinės pensijos gali nepakakati – dalį būsimų pajamų senatvei žmogui teks susikurti pačiam. Tai lemia ne tik demografiniai pokyčiai ar viešųjų finansų tvarumo iššūkiai, bet ir poreikis užsitikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje“.
Papildomo pensijų kaupimo sistemų stabilizavimą šalyje palaiko ir tarptautiniai ekspertai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas šalies pensijų sistemą, rekomendavo užtikrinti antrosios pakopos stabilumą, išlaikyti valstybės įmokas kaip paskatą kaupti, o ilgesnėje perspektyvoje ieškoti būdų sistemą stiprinti.
Panašūs modeliai sėkmingai veikia kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Airija šių metų pradžioje įvedė automatinio pensijų kaupimo sistemą „MyFutureFund“, į kurią jau įtraukta daugiau kaip 760 tūkst. darbuotojų. Australijoje darbdaviai į darbuotojų pensijų fondus privalomai perveda 12 proc. atlyginimo, o Švedijoje į fondus nukreipiama 2,5 proc. pensijai skaičiuojamų asmens pajamų.
V. Rūkas pažymi, kad atidėlioti sprendimo nereikėtų:
„Išėjus į pensiją kasdienės žmogaus išlaidos nedingsta, tačiau pajamos gali sumažėti daugiau nei perpus. Nenorint dvigubai mažinti savo poreikių ar gyvenimo lygio pensiniame amžiuje, svarbu iš anksto pasirūpinti ne vienu būsimų pajamų šaltiniu. II, III pakopose ar kitais būdais kaupiamos lėšos leidžia dalį pajamų atidėti tam gyvenimo etapui, kai darbo pajamų nelieka“.
Atmintinė: antroji pensijų pakopa
Sprendimo laisvė: šiuo metu antrojoje pakopoje Lietuvoje kaupia apie 730 tūkst. gyventojų. Jei sistema jus įtraukė automatiškai, per nustatytą laikotarpį turite teisę nuspręsti – tęsti kaupimą ar jo atsisakyti.
Lėšos nutraukus sutartį: per specialų laikotarpį kaupimą nutraukusiems gyventojams vidutiniškai išmokėta per 10,1 tūkst. eurų. Iš jų 2,8 tūkst. eurų nukeliavo į „Sodrą“ (būsimos pensijos apskaitos vienetams padidinti), o likę 7,4 tūkst. eurų išmokėti asmeniškai.
Išankstinis lėšų atsiėmimas: dėl sunkios ligos sukauptus pinigus galima atsiimti anksčiau laiko (tai padarė 0,1 proc. dalyvių). Taip pat išmokos numatytos asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko 5 ar mažiau metų.