JAV kadencijos vidurio rinkimai: Lietuvos politikai vertina galimus užsienio politikos pokyčius

Po JAV kadencijos vidurio rinkimų Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai svarsto, kaip pasikeitusi politinė padėtis Vašingtone galėtų paveikti Lietuvai svarbius saugumo klausimus ir sankcijas Rusijai bei Baltarusijai. Parlamentarų vertinimu, Lietuvos diplomatinis aktyvumas išliks svarbus.

Po rinkimų Demokratai užsitikrino daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose. Galutinis vietų pasiskirstymas dar gali būti tikslinamas, kol baigiamas balsų skaičiavimas. Pasikeitusi Kongreso sudėtis gali daryti įtaką prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmams, tačiau konkrečios užsienio politikos pasekmės dar nėra aiškios.

Reikės didesnio Lietuvos aktyvumo

URK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis mano, kad dėl JAV vidaus politinių pokyčių Lietuvai teks aktyviau siekti savo interesų atstovavimo Kongrese.

„Tai reiškia, kad mes turėsime dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau dirbti, nes šiandien turime reikalų jau ne su viena Amerika, minimum su dviem, o dar, sakyčiau, yra ir trečia nauja gimstanti Amerika. Nes ir prezidento rinkimai neformaliai jau prasidėjo, kai kurios senatorių kalbos man buvo labai panašios į tai. Tai turime padvigubinti ar patrigubinti veikimą Amerikoje“, – teigia Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionio nuomone, demokratai taip pat galėtų inicijuoti tyrimus dėl dabartinės JAV administracijos atstovų ryšių su Maskva ir Minsku.

„Mes čia turime šansą sustabdyti šitą degtinės gerimą su Lukašenka, nes korupcija buvo viena iš svarbiausių temų rinkimuose. Tai aš beveik įsitikinęs, kad demokratai organizuos ne vieną komisiją tirti, kur kokį namelį, tai sakau perkeltine prasme, pasistatė Witkoffas, Kushneris ar Coale’as. Mums yra šansas sustabdyti mūsų vertybių išdavystę, bet tik tada, jeigu veiksime aktyviai Vašingtone, nes nenuvertinkime rusų propagandos mašinos, ji irgi bandys užkrėsti tuos demokratinius socialistus ar visus kitus savo kvailomis idėjomis“, – sako Ž. Pavilionis.

Prioritetai išlieka tie patys

URK pirmininkas Remigijus Motuzas mano, kad esminių pokyčių dvišaliame bendradarbiavime neturėtų būti, nes svarbiausi Lietuvos saugumo klausimai sulaukia abiejų JAV partijų paramos.

„Labai stiprių pokyčių mums, kaip Lietuvai, bendradarbiaujant nebus. Mūsų bendradarbiavimas šiandien yra pagrįstas tam tai strateginiais klausimais ir prioritetais. Mūsų prioritetas yra saugumas, JAV karių buvimas čia, saugumo iniciatyvos programos finansavimas, parama Ukrainai, kiti dalykai. Bendraudami su JAV Kongresu paramos sulaukiame ir vienoje, ir kitoje pusėje“, – nurodo R. Motuzas.

Vis dėlto R. Motuzas pažymi, kad pasikeitus Kongreso sudėčiai gali sustiprėti parama sankcijų Rusijai griežtinimui, o klausimas dėl sankcijų Baltarusijai švelninimo bus keliamas mažiau: „Manau, kad demokratai labiau atsižvelgs į mūsų ir Europos Sąjungos pozicijas.“

Parlamentarai neatmeta galimybės, kad po rinkimų D. Trumpo administracija užsienio politikoje imsis aktyvesnių veiksmų.

„Manau, jis išsilies dabar maksimaliai, nes jo nestabdo niekas, nestabdo rinkimai, jam dabar svarbu įeiti į istoriją. Jeigu jis matys galimybę įeiti į istoriją, jis įeis. Tai būtų baisiai gerai, kad ta istorija būtų rašoma kartu su mumis ir tai būtų ir mūsų istorija, o ne mes taptume šios istorijos meniu dalimi“, – teigia Ž. Pavilionis.

R. Motuzas taip pat neatmeta griežtesnės prezidento retorikos galimybės. Jis remiasi administracijos darbuotojų kaita ir prezidento pasisakymais socialiniuose tinkluose.

„Prieš rinkimus buvo keičiami kai kurie administracijos darbuotojai, kad vykdytų tokią griežtesnę politiką, dar aiškiau įgyvendintų Trumpo tikslus. Matėme, kad Trumpas pasirodė socialiniuose tinkluose su kepuraite „Veto“. Tad galima daryti išvadą, kad tam tikrų įtampų bus ir, žinoma, ta politika gali būti griežtesnė Trumpo ir jo administracijos“, – sako socialdemokratas.

R. Motuzas svarsto, kad rinkėjų sprendimams galėjo turėti įtakos ir nepritarimas karui Irane bei jo ekonominiai padariniai. Pasak politiko, D. Trumpas taip pat yra kalbėjęs apie galimą šio konflikto poveikį rinkimų rezultatams.

Užsienio reikalų ministras: didesnę įtaką turėjo vidaus problemos

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad JAV rinkėjų pasirinkimą pirmiausia lėmė vidaus politikos ir socialiniai klausimai.

„Matėme, kad ne užsienio politika dominavo Amerikoje – ir dabar ne užsienio politikoje dominuoja, o tai, kas žmonėms yra aktualiausia – kainos, tai, ką jie mato parduotuvių lentynose, degalinėse, tai, ką mato savo atlyginimuose. Tai ir parodė tam tikrą poreikį pokyčiui“, – teigia K. Budrys.

Ministro vertinimu, rinkimų rezultatai neturėtų neigiamai paveikti JAV užsienio politikos ar strateginių sąjungininkų ryšių su Europa.

„Užsienio politikai tų pasekmių bus tikrai mažiau. Ypač tose srityse, kas mums yra labai aktualu – tai yra sąjunginiai ryšiai su JAV, tai yra Amerikos santykiai su Europa – mes norime, kad jie būtų konstruktyvūs, mes norime, kad jie būtų pozityvus – to sieksime per savo pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) tarybai (…) ir tęsime darbą su Vašingtonu“, – akcentuoja ministras.

K. Budrys išreiškė lūkestį, kad po rinkimų JAV galėtų aktyviau remti Ukrainą ir stiprinti bendrą poziciją dėl Rusijos.