Vaikų peršalimas ir gripas: kada gydytis namuose, o kada skubėti į ligoninę

Prasidėjus mokslo metams ir atvėsus orams, tėvams kasdien kyla klausimų dėl vaikų sveikatos. Sloga, kosulys ar staiga pakilusi temperatūra neretai sukelia nežinią – kada pakanka arbatos bei poilsio namuose, o kada būtina profesionali medikų pagalba. 

Šios rekomendacijos padės ramiau reaguoti į pirmuosius vaiko ligos simptomus ir aiškiai žinoti, kur Vilniuje kreiptis pagalbos savaitgalį ar naktį.

Kodėl mažamečiai serga dažniau

Per metus mažas vaikas gali peršalti ne vieną ir ne du kartus. Ikimokyklinukai kvėpavimo takų infekcijomis vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus, o kai kurie – dar dažniau. Taip nutinka todėl, kad peršalimo simptomus sukelia dešimtys skirtingų virusų. Vaiko imuninė sistema su jais susiduria pirmą kartą ir tik mokosi kovoti. Ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko bendrose erdvėse, šie virusai plinta itin greitai.

Dažnas sirgimas savaime nerodo silpno imuniteto. Vis dėlto mažų vaikų organizmas turi anatominių ypatumų. Jų kvėpavimo takai yra siauresni, todėl net nedidelis gleivinės patinimas greitai apsunkina kvėpavimą. Be to, karščiuodami ar atsisakydami gerti vaikai greitai netenka skysčių.

Peršalimas ar gripas: pagrindiniai skirtumai

Pirmosiomis ligos valandomis atskirti peršalimo nuo gripo tik iš simptomų neįmanoma, tačiau keli požymiai leidžia įtarti sunkesnę infekciją.

Peršalimas dažniausiai vystosi palaipsniui. Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, o tik vėliau prisideda kosulys ir neaukšta temperatūra. 

Gripas vaiką užklumpa staiga. Dar neseniai aktyviai žaidęs vaikas per kelias valandas gali pradėti stipriai karščiuoti, skųstis galvos ar raumenų skausmais. Jį krečia šaltis, vargina sausas kosulys ir didelis silpnumas.

Gripas gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Didesnė rizika kyla kūdikiams, mažiems vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jei įtariate gripą, pasitarkite su šeimos gydytoju dėl papildomų tyrimų.

Karščiavimas: kada skaičiai termometre klaidina

Pakilus kūno temperatūrai iki 39 laipsnių, tėvams natūraliai kyla nerimas. Tačiau vien skaičius termometre neparodo ligos sunkumo. Dauguma virusinių infekcijų praeina savaime.

Jei vaikas geria pakankamai skysčių, domisi aplinka, bendrauja, o jo būklė pamažu gerėja, jį galima saugiai slaugyti namuose. Duokite vaikui pakankamai vandens, leiskite pailsėti, prireikus išvalykite nosį. Temperatūrą mažinančių vaistų duokite tik tada, kai vaikas dėl karščiavimo jaučiasi blogai, ir griežtai laikykitės dozių pagal vaiko svorį bei amžių.

„Kartais tėvai, pamatę iki 39 laipsnių pakilusią kūno temperatūrą, išsigąsta labiau nei reikia. Vien temperatūros skaičius nepasako, kokia sunki yra ligos eiga. Daug svarbiau matyti patį vaiką ir vertinti jo bendrą būklę“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Ramūnas Leišys.

Požymiai, kai medikų pagalba reikalinga nedelsiant

Kreipkitės į gydytoją, jeis pastebėjote šiuos vaiko būklės pokyčius:

• vaikas tapo neįprastai vangus, jį sunku pažadinti; 
• atsisako gerti skysčius ir pastebimai rečiau šlapinasi; 
• pradeda kvėpuoti dažniau ir sunkiau nei įprastai; 
• po trumpo pagerėjimo savijauta vėl suprastėjo, pakilo temperatūra; 
• karščiavimas laikosi ilgiau nei tris dienas. 

Skubią pagalbą kvieskite nedelsdami, jei vaikui labai sunku kvėpuoti, atsiranda traukuliai arba ant odos pastebėjote bėrimą, kuris neišnyksta paspaudus jį stikline ar pirštu.

Ypač atidžiai stebėkite kūdikius. Dėl siaurų nosies landų paprasta sloga kūdikiui gali trukdyti žįsti.

„Suaugusiam žmogui užsikimšusi nosis yra nemalonu, tuo tarpu kūdikiui tai gali reikšti, kad ja nebegali normaliai žįsti, negauna pakankamai skysčių ir gali greitai nusilpti“, – teigia gydytojas.

Antibiotikai virusų negydo

Sergant virusine infekcija, antibiotikai sveikimo nepagreitins, nes jie virusų neveikia. Šiuos vaistus gydytojas skiria tik tada, kai diagnozuoja arba pagrįstai įtaria prisidėjusią bakterinę infekciją.

„Antibiotikus skiriame tik tada, kai yra pagrindo įtarti bakterinę infekciją. Netinkamai vartojami šie vaistai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimo“, – pabrėžia gydytojas R. Leišys.

Neduokite vaikui antibiotikų savavališkai ir nenaudokite namuose likusių vaistų likučių. Tikslią diagnozę ir gydymą turi nustatyti gydytojas.

Pagalba Vilniuje: kur kreiptis naktį ir savaitgalį

Ūmūs ligos simptomai dažnai prasideda vakarais ar savaitgaliais, kai poliklinikos nebedirba. 

„Tėvams ne visada lengva įvertinti vaiko būklę, ypač kai simptomai atsiranda netikėtai. Svarbu žinoti, kokius požymius reikėtų vertinti rimtai ir kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos“, – sako R. Leišys.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio g. 57) vaikų skubioji medicinos pagalba gyvybei ar sveikatai pavojingais atvejais teikiama visą parą. 

Jei vaikas susirgo ūmiai, tačiau būklė nėra kritinė (pavyzdžiui, pakilo temperatūra, ausies skausmas, prasidėjo viduriavimas), o jūsų šeimos gydytojas nedirba, savaitgaliais bei švenčių dienomis ligoninėje veikia skubiosios ambulatorinės pagalbos kabinetas. Jo darbo laikas:

• šeštadieniais – nuo 16:00 iki 22:00 val. (iki 16:00 val. pacientus priima budintys poliklinikų gydytojai); 
• sekmadieniais ir švenčių dienomis – nuo 10:00 iki 20:00 val. 

Prieš vykstant į priėmimo skyrių, tėvai gali pasikonsultuoti su budinčiu personalu telefonu +370 5 210 4506. Atvykstant būtina turėti vaiko ir vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentus.