Būsto paskola – ne vienkartinis sprendimas: kas devintas pirkėjas į banką grįžta vėliau

Pirmasis būstas daugeliui gyventojų tampa ne galutiniu gyvenimo tikslu, o tik tam tikru etapu nekilnojamojo turto rinkoje. Jaunos šeimos, įsigijusios nedidelį butą, po kelerių metų susiduria su poreikiu keisti gyvenimo sąlygas. SEB banko duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje antrai būsto paskolai grįžta 11 proc. klientų – maždaug kas devintas. 

SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Simonas Norbutas pataria, kaip teisingai suplanuoti šį pereinamąjį procesą ir kokių finansinių klaidų reikėtų vengti.

Pirmasis būstas – tik laiptelis į nekilnojamojo turto rinką

Pirmąją būsto paskolą Lietuvos pirkėjai vidutiniškai ima būdami 35 metų, o dėl antrosios kreipiasi sulaukę maždaug 40 metų. Visose trijose Baltijos šalyse antros būsto paskolos vėliau prireikia vidutiniškai 14 proc. klientų. Estijoje šis rodiklis yra didžiausias ir siekia 19 proc., o Latvijoje – 12 procentų.

Tokią tendenciją banko atstovai sieja su natūraliu gyvenimo ciklu ir noru kuo anksčiau investuoti į nuosavą turtą.

„Pastebime, kad pirmasis būstas vis dažniau tampa ne galutiniu tikslu, o tam tikru gyvenimo etapu. Jaunesni klientai dažnai pirmiausia renkasi būstą, kuris leidžia kuo anksčiau žengti į nekilnojamojo turto rinką, o vėliau, augant pajamoms ir keičiantis poreikiams, svarsto galimybę persikelti į erdvesnį ar kitokio tipo būstą“, – teigia S. Norbutas.

Gyvenimo aplinkybės keičiasi, todėl po kelerių metų pirkėjai iš naujo įvertina savo poreikius.

„Būsto įsigijimas paprastai yra ilgai brandinamas ir atsakingas sprendimas. Tačiau gyvenimo aplinkybės nėra statiškos: gali augti šeima, keistis darbas, pajamos, kasdieniai įpročiai ar požiūris į vietą, kurioje norima gyventi. Todėl po kelių metų dalis žmonių iš naujo įvertina, ar turimas būstas vis dar geriausiai atitinka jų poreikius“, – sako S. Norbutas.

Kodėl pirkėjai keičia būstą?

Antrojo būsto finansavimas dažniausiai tampa pirmojo sprendimo tęsiniu. Per kelerių metų laikotarpį pasikeitusios šeimos aplinkybės padiktuoja naujus reikalavimus gyvenamajai erdvei. Pirkėjams tampa svarbus didesnis plotas, papildomi kambariai, nuosavas kiemas, didesnis privatumas, patogus susisiekimas, ugdymo įstaigos šalia namų ar galimybė patogiai dirbti iš namų.

Finansuojant antrąjį būstą, pirkėjai dažniau skolinasi su bendraskoliu ir pirmenybę teikia namui, o ne butui. Tai rodo, kad antroji paskola imama siekiant pagerinti asmenines gyvenimo sąlygas, o ne investiciniais tikslais. Šie pirkėjai jau turi finansinės patirties – jie vertina ne tik paskolos dydį ar palūkanas, bet ir bendras būsto išlaikymo išlaidas bei ilgalaikį poveikį šeimos biudžetui.

Perėjimo planavimas: finansinio lankstumo paieškos

Būsto keitimas yra sudėtingesnis procesas nei pirmasis pirkimas. Šeimai tenka suderinti kelis sandorius vienu metu: parduoti esamą turtą, įvertinti jo rinkos vertę bei pardavimo laiką, apskaičiuoti po sandorio likusias lėšas ir suplanuoti naujo būsto įrengimo išlaidas. Kartais pereinamuoju laikotarpiu tenka dengti abiejų būstų išlaidas, todėl vien tik geros paskolos pasiūlymo neužtenka.

Dažna klaida – dėmesio sutelkimas tik į naujojo būsto kainą, pamirštant įvertinti patį perėjimo procesą. Svarbu numatyti, kiek laiko užtruks dabartinio būsto pardavimas, kiek kainuos persikraustymas bei naujos erdvės įrengimas.

„Svarstant apie būsto keitimą verta pradėti nuo viso šeimos finansinio vaizdo vertinimo, o ne nuo didžiausios galimos paskolos sumos. Reikia įsivertinti turimus įsipareigojimus, reguliarias išlaidas, planuojamus pokyčius šeimoje ir tai, kiek lėšų liks nenumatytiems atvejams. Finansinis rezervas šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus – jis suteikia daugiau ramybės sprendžiant, kada parduoti turimą būstą, kiek skirti naujojo įrengimui ir kokią mėnesio įmoką šeima gali prisiimti neatsisakydama kitų svarbių planų ar poreikų“, – pataria S. Norbutas.

Finansinį lankstumą reikėtų pradėti kurti dar mokant pirmąją būsto paskolą. Reguliarus lėšų kaupimas, įprotis peržiūrėti šeimos biudžetą bei atsargus papildomų įsipareigojimų vertinimas vėliau suteikia daugiau pasirinkimo laisvės.

Keičiant butą į namą – keičiasi ir gyvenimo kaina

Persikėlimas iš buto į individualų namą iš esmės keičia nuolatinių namų ūkio išlaidų struktūrą. Didesnis plotas, individualus šildymas, kiemo bei paties pastato priežiūra, padidėjęs atstumas iki darbo ar vaikų ugdymo įstaigų sukuria naujų išlaidų.

„Keičiant butą į namą svarbu vertinti ir tai, kad keičiasi ne tik būsto kaina ar paskolos dydis. Didesnis plotas, individualus šildymas, kiemo ir pastato priežiūra, atstumas iki darbo ar ugdymo įstaigų gali reikšti kitokią nuolatinių išlaidų struktūrą. Todėl sprendžiant dėl naujo būsto verta į skaičiavimus įtraukti ne tik banko įmoką, bet ir visą numatomą gyvenimo jame kainą“, – akcentuoja SEB banko atstovas.