Naujos taisyklės pirkimui išsimokėtinai: telefonas iš operatoriaus taps oficialia skola
Lietuvoje sklandantys gandai, kad po lapkričio 20 dienos šalyje nebeliks galimybės prekių įsigyti išsimokėtinai, neturi jokio teisinio pagrindo. Finansų ir prekybos sektoriai ramina, kad pirkimas dalimis nedingsta, tačiau vartotojų laukia svarbūs pokyčiai. Įsigalioja nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuri iš esmės keičia iki šiol galiojusią tvarką.
Ši reforma tiesiogiai palies tūkstančius gyventojų, nes prekių įsigijimas išsimokėtinai išlieka viena populiariausių priemonių buitinei technikai bei elektronikai pirkti. Didžiausius praktinius pokyčius pajus tie pirkėjai, kurie naujus išmaniuosius telefonus, planšetes ar kitą ryšio įrangą yra pratę įsigyti iš mobiliojo ryšio operatorių salonų. Nuo šiol visi tokie sandoriai taps matomi šalies finansų įstaigoms ir tiesiogiai veiks asmens kredito istoriją.
Klaidingi gandai sukėlė pirkėjų skubėjimą
Viešojoje erdvėje kelis mėnesius sklandžiusi klaidinga informacija apie būsimus sugriežtinimus dalį gyventojų privertė sunerimti. Prekybos tinklo „Topo centras“ finansinių paslaugų vadovas Mindaugas Petronis pastebi, kad naujovės visuomenėje buvo suprastos pernelyg tiesmukai – esą „lizingo šalyje nebeliks“.
Ši nežinomybė paskatino pirkėjus skubėti: pastaraisiais mėnesiais mobiliųjų telefonų ir kitos įrangos pirkimai išsimokėtinai prekybos tinkle pastebimai išaugo.
Finansinių paslaugų bendrovės „Inbank“ Lietuvos padalinio vadovas Vaidotas Rimeikis patvirtina, kad toks trumpalaikis suaktyvėjimas yra natūrali reakcija į pokyčius.
„Kai žmonės ne iki galo supranta ar žino, kaip pasikeis pirkimo išsimokėtinai sąlygos, dalis jų nusprendžia nelaukti. Tačiau toks trumpalaikis suaktyvėjimas nebūtinai reiškia, kad išaugo pats finansavimo poreikis. Ar tai tik laikinai paankstinti pirkiniai, ar ilgalaikė rinkos tendencija, pamatysime tik įsigaliojus naujai tvarkai ir įvertinus jos poveikį“, – teigia V. Rimeikis.
Naikinama išimtis ryšio operatoriams
Iki šiol ryšio bendrovės naudojosi teisine išimtimi, leidusia netaikyti vartojimo kredito taisyklių, jei įranga pirkėjui buvo parduodama dalimis be palūkanų ir papildomų mokesčių. Tokiais atvejais bendrovės oficialiai netikrindavo pirkėjo mokumo, o pats sandoris nepatekdavo į bendrus gyventojo finansinius įsipareigojimus.
Lietuvos bankas jau anksčiau atkreipė dėmesį į šią spragą, kuri sudarydavo sąlygas vadinamajam „paslėptam skolinimuisi“. Gyventojai galėjo turėti kelis brangius išsimokėjimo kontraktus ryšio salonuose, tačiau komerciniai bankai, vertindami kliento galimybes gauti būsto ar kitą paskolą, šių išlaidų bendrose sistemose nematydavo.
Nuo lapkričio 20 dienos ši išimtis panaikinama. Ryšio operatoriai privalės atsakingai vertinti kiekvieno pirkėjo pajamas bei turimus įsipareigojimus, o informacija apie naujai sudarytas sutartis bus teikiama Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazei.
„Iki šiol pas operatorius išsimokėtinai įsigyti telefonai nebuvo matomi Lietuvos banko duomenų bazėje. Todėl jie nebuvo vertinami, kai žmogus norėdavo pasiskolinti daugiau kitur. Nuo lapkričio 20 d. informacija apie naujas telefonų finansavimo sutartis bus teikiama Lietuvos bankui. Šie išsimokėjimai taps oficialiais finansiniais įsipareigojimais ir bus vertinami sprendžiant dėl tolesnio finansavimo“, – aiškina M. Petronis.
Telefonams taikys lankstesnį pajamų limitą
Naujieji teisės aktai numato, kad perkant telefonus, modemus ar maršrutizatorius be palūkanų ir kitų papildomų mokesčių, galios lankstesnė išimtis. Bendri asmens finansiniai įsipareigojimai galės sudaryti iki 60 proc. jo mėnesio pajamų (DSTI riba).
Tuo tarpu visoms kitoms prekėms – pavyzdžiui, televizoriams, kompiuteriams ar šaldytuvams – išlieka galioti standartinė taisyklė, pagal kurią asmens mėnesio įmokos už turimus kreditus ir lizingą negali viršyti 40 proc. jo mėnesio pajamų.
M. Petronio teigimu, prekybos tinklo klientams pirkimo procesas iš esmės nesikeis, nes įmonė paslaugas visada teikė tik per licencijuotus finansavimo partnerius, kurie pirkėjų mokumą vertina atsakingai. Vienintelis pastebimas skirtumas pardavimo vietose – pirkėjams bus pateikiama daugiau informacijos apie skolinimosi rizikas, taip pat griežtėja privalomo rinkodaros įspėjimo „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja“ pateikimo forma ir kokybė.
Ką ir už kiek gyventojai perka išsimokėtinai?
Prekybininkų duomenys rodo, kad populiariausiomis lizingo prekėmis Lietuvoje išlieka išmanieji telefonai bei kompiuteriai. Šie įrenginiai pastaraisiais metais pabrango visame pasaulyje dėl lustų trūkumo, todėl galimybė išsidėstyti įmokas pirkėjams tapo dar aktualesnė. Vidutinė vieno pirkinio suma išsimokėtinai šiuo metu