Šiltesnėmis dienomis radiatoriai vėsta: kodėl tai ne gedimas, o nauda gyventojams

Įsibėgėjus šildymo sezonui, dalis Vilniaus daugiabučių gyventojų pastebi, kad dienomis jų butuose radiatoriai atvėsta. Šis reiškinys neretai palaikomas gedimu, tačiau specialistai ramina: modernizuotuose šilumos punktuose veikianti automatika tiesiog reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, taip saugodama gyventojus nuo perkaitimo ir didesnių sąskaitų.
Šiuo metu šildymo sezoną jau pradėjo maždaug 90 proc. sostinės šilumos vartotojų. Šis skaičius nuosekliai auga vėstant orams.
Automatinis reguliavimas: kaip tai veikia?
Dauguma centralizuotos šilumos vartotojų Vilniuje naudojasi modernizuotais šilumos punktais – tokių sostinėje yra net 95 procentai. Šiuose punktuose įrengti automatizuoti reguliatoriai, kurie tiesiogiai reaguoja į lauko oro temperatūrą.
„Daugiabučiai, kuriuose yra modernizuoti šilumos punktai, šildomi naudojant automatizuotus reguliatorius. Pavyzdžiui, lauko temperatūrai pakilus iki 12 °C, radiatoriai gali atvėsti, o jai nukritus žemiau 10 °C – vėl pradėti šilti. Tokiu būdu šildymas prisitaiko prie besikeičiančių oro sąlygų ir padeda efektyviau naudoti šilumą, jos nešvaistant, kai lauke yra šilčiau“, – aiškina bendrovės „Gijos“ (buvusios AB „Vilniaus šilumos tinklai“) Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Jeigu radiatoriai būste įdienojus atvėsta, pirmiausia rekomenduojama išmatuoti kambario temperatūrą. Pagal Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku ji turėtų siekti 18–22 °C. Jei kambaryje temperatūra atitinka normą, vėsesni radiatoriai rodo sklandų ir ekonomišką sistemos darbą.
Šilumos tiekėjai ir vidaus sistemos – ne tas pats
Šilumos tiekėjas „Gijos“ atsako už specialiai paruošto termofikacinio vandens atvedimą iki paties pastato šilumos punkto. Pačių butų temperatūros bendrovė tiesiogiai reguliuoti negali.
„Svarbu suprasti, kad šilumos tiekimas ir jos paskirstymas pastato viduje yra susiję, tačiau tai nėra tas pats. Šilumos tiekėjas tiekia vienodos temperatūros termofikacinį vandenį iki pastatų šilumos punktų. Tai – svarbi namo inžinerinė dalis, kurioje nekontaktiniu būdu vyksta šilumos mainai. Atvėsęs vanduo grįžta atgal į elektrinę, kur vėl pašildomas ir grąžinamas į tinklą“, – sako A. Agintas.
Jei radiatoriai visiškai nešyla arba bute nepavyksta palaikyti reikalaujamos 18–22 °C temperatūros, problema dažniausiai slypi vidaus inžinerinėse sistemose. Tokiu atveju gyventojai turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba bendriją, kurios paskirtas prižiūrėtojas privalo įvertinti šilumos punkto ir stovų būklę.
Dažna problema viršutiniuose aukštuose
Prasidėjus šildymo sezonui, viena dažniausių priežasčių, kodėl radiatoriai nešyla – sistemose susikaupęs oras. Su šia problema dažniausiai susiduria viršutinių daugiabučio aukštų gyventojai.
Užsiorinęs radiatorius ne tik prastai šildo konkretų butą, bet ir gali sutrikdyti šilumos cirkuliaciją visoje laiptinėje ar stovo kaimynų būstuose. Kad radiatoriuose yra oro, išduoda netolygus jų šilimas (pavyzdžiui, šyla tik radiatoriaus apačia arba viršus) arba iš vidaus girdimi burbuliavimo garsai. Orą galima išleisti per specialius vožtuvus, tačiau nemokant to daryti saugiai, geriau iškviesti namo administratorių ar sistemą prižiūrintį techniką.
Atmintinė: 5 paprasti būdai išsaugoti šilumą bute
Nors bendrą pastato šildymą reguliuoja automatika, patys gyventojai savo kasdieniais įpročiais gali prisidėti prie efektyvesnio šilumos paskirstymo namuose:
Neužstatykite radiatorių baldais. Sofos, komodos ar sunkios užuolaidos sugeria šilumą ir trukdo jai laisvai sklisti po kambarį.
Valykite dulkes. Nuo radiatorių paviršiaus reguliariai nuvalytos dulkės užtikrina geresnę šilumos sklaidą.
Įsirenkite šilumą atspindintį ekraną. Speciali folija dengta izoliacinė medžiaga, priklijuota ant sienos už radiatoriaus, nukreipia šilumos srautą į kambarį ir leidžia sutaupyti apie 9 proc. šilumos energijos.
Patikrinkite langų ir durų sandarumą. Prireikus pakeiskite nusidėvėjusias langų sandarinimo juostas ir pasirūpinkite, kad laiptinės durys būtų sandariai uždarytos.
Vėdinkite trumpai, bet intensyviai. Langą atverkite plačiai kelioms minutėms, o ne palikite jį ilgam pravirą „mikroventiliacijos“ režimu. Dėl netinkamo vėdinimo šaltuoju periodu galima prarasti iki 30 proc. kambario šilumos.
Ilgalaikį ir didžiausią efektą užtikrina kompleksinė daugiabučio renovacija arba šilumos punkto modernizavimas. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą būna iki 40 proc. mažesnės.