K. Budrys: informacija apie galimą prašymą keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą pateikta netiksliai
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie ministerijos prašymą Taivaniečių atstovybei Vilniuje pakeisti savo pavadinimą yra netiksli. Ministras šių pranešimų detaliau nekomentuoja.
„Nekomentuosiu visos šitos informacijos. Ji yra, visų pirma, netiksliai pateikta. O mes įvairių pokalbių turime su įvairiais partneriais, su kuo bendraujame, ir tikrai į tas detales aš nesileisiu. Aš patvirtinu, kad mes kalbėjomės su Taivano puse apie įvairius mūsų santykių aspektus“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį paskelbė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį Taivaniečių atstovybei Vilniuje pateikė prašymą pakeisti pavadinimą, mainais žadėdama kelis dvišalius ekonominius susitarimus bei specialaus pasiuntinio Taivanui pareigybę ministerijoje. Dėl šios situacijos opozicija reikalauja sušaukti neeilinį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį.
Paklaustas apie ministerijos veiksmus, jei Taivaniečių atstovybė nesutiks keisti pavadinimo, K. Budrys teigė, kad dėl to bus toliau tariamasi šalies viduje ir su partneriais: „Toliau kalbėsimės, tarsimės, taip pat šalies viduje tarsimės, kokių veiksmų reikėtų (…). Tai ne vienos Užsienio reikalų ministerijos vien tiktai yra klausimas. Tai ieškosime toliau konsensuso, ką darėme ir iki šiol, tarp visų valdžios šakų.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spalį atliktoje apžvalgoje konstatuota, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas neatnešė reikšmingo proveržio Lietuvos prekių eksportui į Taivaną. K. Budrys pripažino, kad per penkerius santykių metus ne visi Lietuvos lūkesčiai išsipildė, tačiau akcentavo, kad ryšius galima plėtoti srityse, kuriose verslas turi natūralų interesą. Praėjusią savaitę Taivaniečių atstovybė Lietuvoje socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumu ir partneryste.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 m. rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kitose šalyse tokios įstaigos veikia Taipėjaus pavadinimu, o Kinija bet kokias Taivano valstybingumo apraiškas griežtai smerkia. Reaguodama į tai, Kinija vienašališkai sumažino savo diplomatinį atstovavimą Lietuvoje iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Lietuva savo ruožtu atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato. Dabartinis premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, jog tikisi iki metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija, o siekis atkurti diplomatinį atstovavimą yra įtrauktas į jo Vyriausybės programą.
Lapkričio 11–12 dienomis į Lietuvą atvyksta Kinijos diplomatai, kurie susitiks su URM atstovais ir Seimo narių grupe, siekiančia normalizuoti dvišalius santykius. Apie planuojamą vizitą pranešė parlamentaras Ignas Vėgėlė. Pasak K. Budrio, pokalbiai su Kinija vyksta nepertraukiamai, o vizito metu bus tęsiamas pokalbis dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo. Ministras nesutiko atskleisti, kokius pasiūlymus ketinama pateikti atvykusiai delegacijai.
„Kaip jūs įsivaizduojat, koks bus rezultatas, jeigu aš jums dabar padėčiau ant stalo tai, ką mes jiems padėsime ant stalo? Kalbėsimės. Kalbėsimės ir sieksime judėjimo į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrys pridūrė, kad per didelis viešumas šiuo klausimu kenkia derybų procesui: „Kiekvieną kartą, kai mes viešojoje erdvėje Lietuvoje sukuriame tam lūkesčius ar išsikeliame sau kažkokius tikslus ir labai aiškiai apie juos šnekame, kiekvieną kartą padarome žingsnį atgal, o ne į priekį. Tai dėl to aš matau jau tam tikrą dėsningumą – kuo daugiau viešojoje erdvėje mes turime šitas temas, tuo mažesnis yra rezultatas.“
V. Čmilytė-Nielsen kritikuoja galimą Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja žiniasklaidoje aptariamą galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Politikės vertinimu, toks sprendimas pakenktų Lietuvos užsienio politikos nuoseklumui.
„Raginimas ar spaudimas Taivano pusei pervardinti savo atstovybę rodytų, kad Lietuva atsitraukia nuo savo deklaruojamų principų, kad priklaupia prieš autoritarines valstybes dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Tai sunkiai suvokiama pozicija“, – pirmadienį sakė parlamentarė.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, toks sprendimas parodytų Lietuvą kaip nenuoseklią partnerę: „Mano nuomone, žala Lietuvai būtų, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Lietuva pasirinko kryptį bendradarbiavimo su demokratijomis Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Ir dabar blaškytis, atsukinėti šį sprendimą reiškia rodyti Lietuvą kaip ypatingai nenuoseklią, besiblaškančią ir pasiklydusią iš esmės tarp vertybių.“
Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį paskelbė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) rugsėjį Taivaniečių atstovybės vadovams įteikė neoficialų dokumentą su raginimu per savaitę pakeisti atstovybės pavadinimą. Dokumente teigiama, kad dabartinis pavadinimas trukdo plėtoti ekonominius ryšius, nes dėl jo sunkumų patiria verslas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad ši informacija pateikta netiksliai, ir atsisakė ją plačiau komentuoti.
V. Čmilytė-Nielsen sukritikavo ir patį procesą, pabrėždama, kad apie šiuos veiksmus nebuvo informuotas Seimas bei Užsienio reikalų komitetas (URK).
„Kaip suprantu, Seimas iki pat paskutinės minutės nebuvo informuotas. (…). Dabar vis daugiau lenda faktų, kurie patvirtina, kad tokie pokalbiai vyko (…). Kažkokie pasiteisinimai, kad URK neturėtų žinoti, kad galbūt ta informacija gali pasklisti, manęs tikrai neįtikina. Jeigu Vyriausybėje yra toks matymas, jo reikėtų neneigti, o jį viešai deklaruoti, taip pat deklaruoti ir argumentus“, – kalbėjo politikė.
Seimo narės nuomone, tokį Vyriausybės elgesį galėjo lemti siekis išvengti plačios viešos diskusijos prieš Lietuvai pradedant pirmininkavimą ES Tarybai. Liberalų frakcija praėjusią savaitę kreipėsi į užsienio reikalų ministrą, kviesdama j jį atsakyti į klausimus dėl santykių su Kinija ir Taivanu.
I. Vėgėlė: Kinijos diplomatai atvyks aptarti diplomatinio atstovavimo atkūrimo
Kinijos diplomatai kitą savaitę atvyks į Lietuvą aptarti diplomatinių santykių normalizavimo iki ambasadorių lygio, patvirtino parlamentaras Ignas Vėgėlė.
„Kinai iki šiol nenorėjo susitikti, nerodė tokio intereso, nes turbūt nematė tikro Lietuvos intereso atkurti diplomatinius santykius. Dabar kinai regi pokyčius, mato tokį norą, todėl turbūt ir atvyksta. Tai bus lapkričio 11–12 dienomis“, – teigė parlamentaras.
Delegaciją sudarys Kinijos užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas bei Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja ir atstovė Lietuvai. Jie susitiks su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovais bei Seimo narių grupe „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 m. rudenį, kai Vilnius leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę (kitose šalyse jos veikia Taipėjaus pavadinimu). Reaguodama į tai, Kinija vienašališkai pažemino diplomatinį atstovavimą iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Lietuva savo ruožtu atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius spalį sakė besitikintis iki šių metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija, o siekis atkurti diplomatinį atstovavimą yra įrašytas į jo Vyriausybės programą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė atsakyti į klausimus apie galimą pavadinimo keitimą, derybas su Taipėjumi ar susitikimus su Kinijos delegacija: „Dėkojame už Jūsų užklausą. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija neturi jokios naujos informacijos Jums rūpima tema.“