Vilniaus būsto rinkoje auga pasiūla: ekspertai kalba apie pirkėjų derybines galimybes
Nors po aktyvaus pirmojo ketvirčio naujų būstų pardavimai Vilniuje sulėtėjo, rinkos dalyviai bendrą aktyvumą vertina kaip didelį. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, auganti pasiūla ir konkurencija gali sustiprinti pirkėjų derybines galimybes, nors kainos sostinėje išlieka aukštos.
Pardavimų tendencijos ir kainų kilimas
„EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra nurodė, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniuje parduota 1,3 proc. mažiau naujų būstų nei pernai tuo pačiu metu. Pasak jo, pirkėjų lūkesčius šiemet veikia geopolitiniai įvykiai, naftos kainos, infliacija ir augančios palūkanų normos. Nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių turėtų būti vieni aktyviausių per pastarąjį dešimtmetį.
NT agentūros „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad bendras sandorių skaičius pirminėje ir antrinėje rinkose paaugo apie 3 proc. Tam įtakos turėjo antrosios pakopos pensijų reformos išmokos bei palankesnės sąlygos pirmajam būstui po Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų. Visgi pirminėje rinkoje pardavimai nesiekia 2021 metų rekordo, kai buvo realizuota beveik 5,6 tūkst. butų.
Pirkėjai ieško pigesnių alternatyvų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad pirkėjai dažniau renkasi antrinę rinką dėl per aukštų naujo būsto kainų.
„Pagrindinė priežastis, kokia didesnė dalis pirkėjų galimybių ieško antrinėje rinkoje, – per aukšta kaina. Per metus vidutinė kaina daugelyje miestų, taip pat ir Vilniuje, padidėjo daugiau nei 15 proc., o Kaune – net 25 proc.“, – teigė N. Mačiulis. Ekonomistas pridūrė, kad per pastaruosius penkerius metus butų kainos padvigubėjo ir sumažino būsto įperkamumą: jei 2021 metais vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje galėjo įsigyti 80 kv. m butą, dabar ji nebeįperka nė 60 kv. m.
R. Reginio teigimu, senos statybos rinkoje vyrauja 2–3 kambarių butai, kainuojantys iki 150–180 tūkst. eurų. Tuo metu naujos statybos rinkoje pirkėjams siūlomi 2 kambarių, 40–50 kv. m butai su daline apdaila, kainuojantys apie 160–200 tūkst. eurų. Dėl kainų augimo pirkėjams tenka rinktis tarp mažesnio naujo būsto ir erdvesnio senesnės statybos buto, o didesnio ploto ieškantys žmonės keliasi į miesto apylinkes.
Didesnė pasiūla ir derybos
T. Žiaugra pabrėžė, kad ekonominės ir vidutinės klasės būsto segmentas išlieka aktyviausias, o prabangesnio būsto pirkėjai sprendimus priima lėčiau. Jis išskyrė teigiamą tendenciją – istoriškai didelę laisvų butų pasiūlą, kuri šiuo metu siekia apie 5,4 tūkst. Šis pasiūlos šuolis subalansavo rinką ir padarė kainų augimą labiau prognozuojamą.
N. Mačiulis patvirtino, kad derybinė galia šiuo metu priklauso pirkėjams: „Matant šį sumažėjusį būsto įperkamumą, rekordinį neparduotų butų skaičių, prastėjančius gyventojų lūkesčius ir nepalankias demografines tendencijas nekyla abejonių dėl to, kad dabar derybinė galia yra pirkėjų rankose. Galbūt kainų korekcijos ir nebus, bet artimiausiais metais turėtume matyti daug kuklesnį kainų augimą.“